DopoHo

13015685_768058643295352_1595646015673986443_n

Prietarai, baimė, žavesys, magija, burtai, kasdienybė – prabanga ir būtinybė. Senučiukas, dar dievo Hefaisto dovanotas žmonijai, šiandienoje jis tampa interjeru, puošmena ir ryšys, su mus supančiu pasauliu. ( ir būtinybė.)
Dar vaikystėje išgirstos paskos fragmentas apie stebuklingą veidrodėlį, išlieka giliai sieloje, kiekvienam mūsų. Kai kam, tai begalinio žavėjimosi ir pasitikėjimo savimi detalė, kitam tai tik tykus ir glotnus dekoro paviršius, bet visuomet veidrodis kažką riša, jungia, traukia , masina ir vilioja.
Kad ir kiek pro sidabro langą bežvelgsi vidun, atspindys bus naujas, kaip ir išskirtinis pasikartojimas tavęs, to rūbo, kurį vilkėsi, tos šypsenos, kuria puošiesi, to šviesos,, kurią pats įžiebsi. Tik veidrodis turi galią iki begalybės atverti kasdienybės pasaulį, savimi liudyti retą nuskaidrėjimo ir pilnatvės akimirką.
Veidrodis… Pastatytas, ar pakabintas jus supančioje erdvėje, jis labai asmeniškai, per save kurs lengvumą su ten esančiomis gražio ir mados detalėmis.
Jis gali tapti daiktu tarp daiktų, su ypatingu santykiu laike, erdvėje. Ir kiek bežvelgsi į šias sidabro gelmes, erdviniuose išgyvenimuose į tave atsišauks tas – Kitas AŠ.